Juodieji serbentai sodinami ankstyvą pavasarį arba rudenį, kai krūmai jau būna nustoję augti.

Juodasis serbentas gan lepi uoga. Jam reikia derlingos, tačiau ne perdrėgnos dirvos. Geriau auga lengvoje žemėje, kurioje gausu deguonies, nei molinguose ir drėgnuose sklypuose.

Soduose sutinkami juodieji, raudonieji ir baltieji serbentų krūmai. Pramoniniu būdu auginami daugiausia juodieji. Jie vertingiausi ir maistinių medžiagų kiekiu.

Nors šiuos krūmus galima sodinti rudenį (rugsėjo pabaigoje, pirmoje spalio pusėje), tačiau jie geriau prigyja pasodinti pavasarį.

Jei planuojate rimtai užsiimti šiais vaiskrūmiais, dirvą parenkite iš anksto. Nors avietės nereiklūs augalai, tačiau kokybišką žemę mėgsta.

Avietės nemėgsta drėgnų dirvų, tačiau puikiai dera smėlinguose sklypuose.

Avietės patrauklios tuo, kad jos palyginti nereiklios, lengvai dauginamos, o priežiūros reikalauja kur kas mažiau nei braškės. Be to, uogos vertingos, nes turi daug vitaminų. Arbatoms naudojami lapai. Šie vaiskrūmiai patinka ir bitininkams, nes žiedai sukaupia daug nektaro.

Naujai pasodinus braškes svarbiausia pasirūpinti, kad jos prigytų. Aišku, pasakyti paprasčiau nei padaryti. Norint išpuoselėti savo plantaciją tenka nuolat purenti dirvą, jei sausa reguliariai laistyti ir negailestingai naikinti piktžoles.

Braškių ir žemuogių ūglius, įveisiant šias kultūras arba jas atnaujinant, patartina pirkti. Aišku, juos galima pasiruošti ir patiems, tačiau tada nebus garantijos, jog jie neužkrėsti ligomis.

Jei jūsų rūsys šiltas, obuolius galima pamėginti kaupuoti. Tai nėra labai patogus būdas, tačiau kartais išsaugoti didelį derlių kitų galimybių tiesiog nėra.