Suaugę agrasto krūmai genimi ankstyvą pavasarį. Išpjaunamos senos 5-6 metų šakos. Mainais, kiek išpjauta senų, tiek paliekama jaunų atžalų. Specialistai tikina, kad normaliame krūme turi būti 18 šakų.

Agrastai krūmai spygliuotomis šakomis. Vaisinės šakelės turi 1-3 ataugas.

Prieš sodinant vyšnias dirvą reikia giliai perkasti ir nepagailėti komposto ar mėšlo. Rūgščiose dirvose rekomenduojama įterpti kalkių.

Vyšnia tai senovinė daugiametė kultūra, galinti augti ir kaip medis, ir kaip krūmas. Jos sėkmingai veisiamos tiek gana atšiauraus klimato juostoje, tiek Pietų valstybėse ir net Tolimuosiuose Rytuose. Tiesa, ten šie vaismedžiai auginami ne dėl uogų.

Trešnės pasižymi sparčiu augimu, tačiau kai medelis stiebiasi į dangų, šakos nespėja formuotis. Todėl negenint galima išauginti aukštus vaismedžius, tačiau jų vainikas bus retas.

Trešnės derlingesnės už vyšnias, uogos prisirpsta anksčiau. Jei pakankamai šilta ir saulėta, pirmasis derlius skinamos jau birželio pabaigoje.

Kriaušės patikimi ir derlingi vaismedžiai. Pasirinkus tinkamas veisles, vaisius galima saugoti iki žiemos. Kitas šios kultūros privalumas – derlingumas. Tinkamai prižiūrint iš hektaro galima priskinti iki trijų tonų vaisių.

Raudonuosius serbentus galima dauginti ūgliais, atžalomis ir dalinant krūmą.

Biologiškai raudonieji serbenti nuo juodųjų skiriasi tik uogų spalva ir kai kuriais, palyginti nedideliais, priežiūros ir augimo niuansais. Raudonųjų serbentų krūmai mažesni ir ne tokie išsikeroję, kaip jų juodųjų giminaičių. Be to, auga lėčiau.

Visų pirma, reikia išsirinkti ir nuspręsti, kokie vaismedžiai, kokios jų rūšys bus auginamos. Sodo augalai, skirtingai nei darželio gėlės, yra ilgaamžiai, jie nepersodinami kasmet, todėl juos rinktis reikia itin atsakingai, apgalvojant bei pasitariant su savo artimaisiais, kurie tame sode praleis tiek pat daug laiko kaip ir Jūs.