Kriaušės patikimi ir derlingi vaismedžiai. Pasirinkus tinkamas veisles, vaisius galima saugoti iki žiemos. Kitas šios kultūros privalumas – derlingumas. Tinkamai prižiūrint iš hektaro galima priskinti iki trijų tonų vaisių.
Trūkumas, kad mūsų sąlygomis medeliai gan lepūs ir dažnai neatlaiko rūsčių žiemų. Todėl pramoniniuose soduose jų veisiama palyginti nedaug. Tačiau mėgėjams, kuriems svarbu sklype suformuoti tinkamą sodą ir skinti įvairius vaisius, sodinti keletą kriaušių patartina. Tuo labiau, kad vaisiai ne tik skanūs, bet juose daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Juos lengva džiovinti ir galima žiemą vaikams duoti vietoj saldainių, neturinčių jokių naudingų medžiagų.
Nors ekspertai tikina, kad šio augalo mediena tvirta ir dėl gražios faktūros tinka meno dirbiniams, dėl medienos kriaušės neauginamos.
Kriaušė tai vidutinio ir pietų klimato augalas. Mėgsta šilumą, tačiau dėl giliai į žemę nusidriekusios šaknų sistemos nebijo sausros. Nepatartina rinktis žemaūgius poskiepius. Išauga iki 4-6 metro aukščio. Iš sėklos išauginti medžiai derlių neša 50-70 metų, dauginti vegetatyviniu būdu 25-30 metų, nors žinoma atvejų, kai kriaušės sėkmingai augo 200 metų.
Derėti pradeda 5-6 metais po pasodinimo. Kai kurių, pačių derlingiausių veislių, iš hektaro priskinama iki trijų tonų.
Sodinant kriaušes parenkami tokie pat atstumai, kaip ir obelims 7×5, 7×4, 6×5 metro (atstumas tarp medelių ir atstumas tarp eilių).
Kadangi kriaušė Pietų kraštų augalas, nepatartina jas sodinti pavėsyje ar sodinti per tankiai. Jei augalai pradės stelbti vienas kitą, gero derliaus nebus.