Paslėpti profiliai lemia matomo paviršiaus kokybę Omega, C ir Z profiliai dažniausiai lieka paslėpti po stogo arba fasado danga, tačiau nuo jų priklauso plokštumos tiesumas, tvirtinimo stabilumas ir apkrovų perdavimas. Profiliuota skarda fasadui gali būti aukštos kokybės, bet jeigu posistemė nelygi ar per silpna, galutiniame paviršiuje atsiras bangavimas, deformacijos ir netolygus tvirtinimo ritmas. Šių profilių pasirinkimas negali būti grindžiamas vien išoriniu panašumu ar ankstesnio objekto pavyzdžiu. Reikia įvertinti tarpatramius, atrėmimo schemą, vėjo ir sniego apkrovas, profilio plieno klasę, storį, skerspjūvį, tvirtinimo vietas ir korozinę aplinką. Omega profilis formuoja distancinę ir tvirtinimo plokštumą Omega formos profilis dažnai naudojamas fasadų posistemėse, pakalimų karkasuose ir kitose apdailos konstrukcijose, kai reikia atitraukti dangą nuo…
-
-
Ar tikrai „lenkiška“ plieninė danga geresnė? Mitų griovimas: kuo skiriasi Lietuvos, Lenkijos ir Skandinaviškas metalas
Kai kalbama apie stogo dangą, vienas populiariausių klausimų Lietuvoje – ar verta pirkti „lenkišką“ plieninę dangą, ar verta investuoti į Skandinavijos gaminius. Yra daug mitų, ir nemažai nesusipratimų. Štai gilesnis žvilgsnis į tai, kas iš tikrųjų skiriasi, ir ką vartotojas turi žinoti priimdamas sprendimą. Mitas Nr. 1: „Lenkiška danga – pigesnė, bet prastesnio metalo kokybės“ Dažnai girdima nuomonė, kad lenkiška plieninė skarda kainuoja mažai, bet kokybė nėra puiki. Tačiau realybė yra sudėtingesnė: daug Lenkijos gamintojų laikosi aukštų pramoninių standartų, investuoja į technologijas, testuoja dango sluoksnius ir siūlo sertifikatus. Kiekvienas lakštas gali turėti skirtingą apsauginį cinko sluoksnį, dekoratyvinį sluoksnį ar dažų dangą, ir tai lemia kokybę, o ne tik geografinė kilmė.…
-
Anglai benziną pradėjo gaminti iš oro
Britų mokslininkai, dirbantys „Air Fuel Synthesis“ firmoje pagamino bandomąją partiją naujo tipo degalų. Tai benzinas, kurį mokslininkai sugebėjo išgauti tiesiog iš oro.
-
Grūdų derlius Latvijoje rekordinis
Nors 2012 m. javų derlius Latvijoje dar tik nesuskaičiuotas, tačiau jau aišku, kad jis bus bent 9% didesnis nei pernai.
-
Latvijos pienininkų pastangas ES gali įvertinti bauda
Latvijos pieno ūkiai 2012 m. išnaudos pieno gamybos kvotą ir, pagal sutartį su ES, už tai jiems gresia milijoninės baudos.
-
Senka Rusijos grūdų atsargos
2012 m. rugsėjo 1 d. Rusijoje buvo saugoma 34,6 mln. t javų, arba 21,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Mažiau grūdų turi tiek ūkininkai bei kolūkiai, tiek perdirbėjai.
-
Kinija į Ukrainos žemės ūkį investuos 3 milijardus dolerių
Kinijos importo – eksporto bankas su Ukrainos agrarinės politikos ir maisto pramonės ministerija 2012 m. pasirašė sutartį, pagal kurią kinai šalies agro sektoriaus vystymui skirs 3 milijardus JAV dolerių.