Agrastai krūmai spygliuotomis šakomis. Vaisinės šakelės turi 1-3 ataugas.
Pagal rūšis skiriami europoniai ir amerikietiškiai agrastai. Kartu su pastaraisiais į Senąjį Žemyną atkeliavo ir miltligė.
Lyginant su serbentu, agrasto krūmas mažesnis, tačiau šakos tankesnės ir jų daugiau. Uogas prisirpina antrais metais po pasodinimo. Daugiausia derliaus (iki 30%) ant 1-2 metų atžalų. Ant 3-5 metų šakų išauga tik 5% uogų. Kai kurioms veislėms reikia apdulkinimo. Kitoms nebūtina.
Krūmai žydi 4-5 dienas. Uogas subrandina maždaug už 1,5 mėnesio po žydėjimo. Agrastai mėgsta saulę. Trūkstant šviesos juos lengvai pažeidžia grybelis. Lyginant su serbentais, šie augalai mažiau atsparūs šalčiui. Jei užsitęsia sausra, reikia laistyti.
Agrastai derlinga kultūra. Iš vieno krūmo galima skinti iki 30 kilogramų uogų, kurios maistingos ir skanios. Dėl saldumo kartais net vadinamos „Šiaurės vynuogėmis“. Žinoma apie 1.500 šio augalo rūšių. Kai kurie, derantys šiltuose kraštuose, užaugina vištos kiaušinio dydžio uogas.
Šio augalo vertė ir ta, kad galima naudoti net pilnai nesunokusias uogas. Pavyzdžiui, uogienei jos renkamos likus 10-12 dienų iki brandos. Be to, lyginant su serbentais, jos ne tokios jautrios, gali būti ilgiau saugomos ir pervežamos. Agrastus galima surinkti ir pervežti netgi obuoliams skirtose dėžėse. Neapdorotos uogos išbūna iki 10-15 dienų. Uogienei virti tinka pailgos agrasto uogos.
Agrasto krūmas derlingiausias 5-6 gyvenimo metais. Uogų gausa mažėja nuo 12-15 metų.
Agrasto uogoje yra 15-17% cukraus, 1,5-2,5% rūgščių, daug pektino, vitaminų A, C, B.Dėl to, kad juos daug geležies ir fosforo rekomenduojamos vaikams.