Soduose sutinkami juodieji, raudonieji ir baltieji serbentų krūmai. Pramoniniu būdu auginami daugiausia juodieji. Jie vertingiausi ir maistinių medžiagų kiekiu.
Juodųjų serbentų uogos, lapai ir ūgliai naudojami tiek maistui, tiek gydymui. Be to, jie skirtingai nuo kitų spalvų „pusbrolių“ skleidžia malonų aromatą. Uogas galima šaldyti, gaminti uogienes, spausti sultis.
Jei planuojate veisti pramoninę plantaciją, pirmiausia pasidomėkite, kokios veislės tinka supirkėjams. Europoje jau nusistovėjo standartai ir sodinti to, kas papuls po ranka, nerekomenduojama.
Juodajame serbente yra vitaminų B1, C, P, provitamino A (karotinas.) Dėl P grupė vitaminų gausos uogos tinka daugelio ligų gydymui. Pavyzdžiui, jos puiki II tipo diabeto profilaktika.
Pagal vitamino C kiekį serbentai lenkia daugumą kitų uogų ir vaisių. Be to, juose yra medžiagų (cukrus, rūgštys, pektinai, mineralai), kurių reikia normaliam vaikų augimui ir vystymuisi.
Juodasis serbentas dauginamas vegetatyviniu būdu. Nors iš jo šaknų neauga ūgliai, tačiau jų palyginti daug išauga iš pačio krūmo. Kuo ūgliai arčiau pagrindinio stiebo, tuo jie tvirtesni ir atsparesni. Įdomu tai, kad tokių atžalų, tinkamų dauginimui, krūmai daugiausia formuoja pirmaisiais gyvenimo metais.
Šaknų sistema išsikeroja iki 1,5 metro gylio, tačiau dauguma atšakų, maitinančių augalą, būna 10-60 centimetrų gylyje, ataugos į šonus nusidriekia iki 2,5 metro. Pagrindinės šaknies nėra.
Šakos sparčiausiai auga kelerius pirmuosius krūmo gyvenimo metus. 5-6 metais jų vystymasis sustoja.
Serbentai po žiemos sąstingio prabunda kai pavasarį temperatūra pasiekia 4-2°С šilumos. Žydi balandį – gegužės pradžioje. Šis laikotarpis trunka nuo10 iki 20 dienų. Nuo žydėjimo pradžios iki pirmųjų uogų praeina apie 40 dienų.
Kalbant apie derlių, jis gausiausias ant 2-3 metų šakų. Vėliau ant tų pačių šakų uogų mažiau, jos smulkesnės.
Krūmas gyvena 20-25 metus, tačiau pakankamai derlingas būna tik 12-15 metų.