Nors šiuos krūmus galima sodinti rudenį (rugsėjo pabaigoje, pirmoje spalio pusėje), tačiau jie geriau prigyja pasodinti pavasarį.
Sodinant pavasarį geriau nelaukti kol pradės skleistis medžių lapai. Avietės po žiemos pradeda busti gana anksti ir toks augalas sunkiau prigyja.
Avietės sodinamos 25 centimetrų gylios duobėse arba grioviuose, maždaug 2 centimetrais žemiau nei šaknys paprastai auga. Toks metodas pasirenkamas, nes pagrindinės šaknys augdamos kyla viršun. Savaime suprantama, prieš sodinant reikia tinkamai paruošti dirvą. Pilnai užversti duobės nereikia. Palikite kelių centimetrų gylio duobutę. Taip bus patogiau laistyti, nes vanduo ten užsilaikys.
Avietes galima sodinti ir gegužę, tada kaip veislinė medžiaga naudojami švieži ūgliai. Sulaukiama, kol ūgliai išaugs iki 10-15 centimetrų ilgio. Tiesa, juos vėliau reikės persodinti. Persodinant pageidautina nenuvalyti šaknų ir į nuolatinio augimo vietą juos perkelti su ant šaknų likusiomis žemėmis bei gausiai palieti.
Prižiūrint jaunus krūmus reikia palikti tik 6-8 stiebus, ant kurių auga uogos. Silpnesnius stiebus pageidautina nupjauti. Jei auginama pramoniniu būdu didesnėse plantacijose, paliekama 10-12 stipriausių ūglių.
Jei norite gražios plantacijos, uogienojus suriškite ir suformuokite savotišką gyvatvorę. Tada stiebai karpomi ir paliekami augantys kas 15-20 centimetrų. Bėgant laikui taip suformuojama 30-40 pločio gyvatvorės tipo augalų juosta.
Aviečių dauginimas
Avietės dauginamos vegtatyviniu būdu. Rudenį iškasami iš šaknų augantys ūgliai ir užberti žemėmis saugomi iki pavasario.
Iš vieno hektaro galima paruošti 40.000 tokių ūglių. Įspūdingas kiekis. Veislinė medžiaga saugoma rūsyje užpilta smėliu. Sėklomis avietes daugina tik selekcininkai.
Kitas kelias jau aprašytas aukščiau – pavasarį sodinami jauni ūgliai. Jei viską atliksite tvarkingai, kitais metais po sodinimo mėgausitės pirmuoju derliumi.