Avietės patrauklios tuo, kad jos palyginti nereiklios, lengvai dauginamos, o priežiūros reikalauja kur kas mažiau nei braškės. Be to, uogos vertingos, nes turi daug vitaminų. Arbatoms naudojami lapai. Šie vaiskrūmiai patinka ir bitininkams, nes žiedai sukaupia daug nektaro.
Aviečių uogose 7,3-10,7% cukraus, 0,5% eterinių aliejų, gausu vitamino C, mikroelementų.
Pats krūmas turi pakankamai išvystytą daugiametę šaknų struktūrą, kuri žemėje keroja 10-30 centimetrų gylyje. Pagrindinės šaknys horizontalios, tačiau nuo iki metro gylio eina smulkios ataugos. Dėl to avietės kartais vertinamos kaip piktžolės, nes užveisus jas išnaikinti gan sunku. Ūgliai gyvena dvejus metus.
Pirmais gyvenimo metais atžalos žolinės, dygliuotos. Rudeniop sumedėja, nukrenta spygliai. Būtent ant šių uogienojų ir subręsta uogos. Vienas ūglys avietes veda vieną kartą – antraisiais gyvenimo metais. Rudeniop jie paprastai nudžiūsta. Tik kai kurių veislių šie uogienojai gyvena trejus metus. Tą patį galima pasakyti ir apie pirmų metų atžalas. Gerai prižiūrint uogas skinsite rudenį.
Pirmais gyvenimo metais ūgliai suformuoja gumbus iš kurių auga ūgliai. Ūgliai gumbuose auga nuo pavasario, tačiau jie neišlenda iš stiebo. Kaip pilnavertės autaugos pasirodo tik pavasarį, kai dirva atšyla iki + 10°С.
Pagrindinis aviečių derlius suformuojamas vidurinėje antramečių ūglių dalyje. Baigę derėti šie ūgliai nudžiūsta ir vietoje jų išauga kiti. Avietes rekomenduojama genėti – nupjaustyti dalį pirmų metų ūglių viršūnių. Nuskynus derlių nupjaunama stiebo viršūnė ir paliekami 1,5-1,8 metro aukščio stiebai. Po šios procedūros derlius kitais metais padidės 25-30%.
Avietės po žiemos prabunda gana vėlai, todėl jų žiedų nenuskabo šalnos. Žydėjimas gan ilgas iki 35 dienų, dėl to jos tinkamos maitintis bitėms. Visgi tai kultūra, kuriai reikia daug saulės šviesos bei sausos ir derlingos dirvos. Pelkėtose vietose auga gan prastai.
Naujus ūglius prieš žiemą patartina prilenkti prie žemės, nes jie gali nušalti.