Jei planuojate rimtai užsiimti šiais vaiskrūmiais, dirvą parenkite iš anksto. Nors avietės nereiklūs augalai, tačiau kokybišką žemę mėgsta.

Avietės nemėgsta drėgnų dirvų, tačiau puikiai dera smėlinguose sklypuose.

Avietės patrauklios tuo, kad jos palyginti nereiklios, lengvai dauginamos, o priežiūros reikalauja kur kas mažiau nei braškės. Be to, uogos vertingos, nes turi daug vitaminų. Arbatoms naudojami lapai. Šie vaiskrūmiai patinka ir bitininkams, nes žiedai sukaupia daug nektaro.

Naujai pasodinus braškes svarbiausia pasirūpinti, kad jos prigytų. Aišku, pasakyti paprasčiau nei padaryti. Norint išpuoselėti savo plantaciją tenka nuolat purenti dirvą, jei sausa reguliariai laistyti ir negailestingai naikinti piktžoles.

Braškių ir žemuogių ūglius, įveisiant šias kultūras arba jas atnaujinant, patartina pirkti. Aišku, juos galima pasiruošti ir patiems, tačiau tada nebus garantijos, jog jie neužkrėsti ligomis.

Jei jūsų rūsys šiltas, obuolius galima pamėginti kaupuoti. Tai nėra labai patogus būdas, tačiau kartais išsaugoti didelį derlių kitų galimybių tiesiog nėra.

Braškės mėgsta vandenį, todėl sodininkui vietą joms reikia parinkti taip, kad būtų galima laistyti. Užsienio auutoriai siūlo joms nesirinkti statesnių nei 10° šlaitų, tačiau Lietuvos sąlygomis tai neaktualu.

Vertingas augalas, skanus ir ilgai derantis. Gyvena nuo 15 iki 60 metų, derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo.

Mėgėjiškas sodas sunkiai įsivaizduojamas be aviečių, žemuogių, agrastų netgi šaltalankių. Šie vaiskrūmiai veda kokybiškas uogas, kurios puikiai papildo mūsų racioną. Tuo labiau, kad šiandien dauguma jų jau tampa sunkiai įperkamomis.