Mėgėjiškas sodas sunkiai įsivaizduojamas be aviečių, žemuogių, agrastų netgi šaltalankių. Šie vaiskrūmiai veda kokybiškas uogas, kurios puikiai papildo mūsų racioną. Tuo labiau, kad šiandien dauguma jų jau tampa sunkiai įperkamomis.
Savas sodas nepakeičiamas ir tuo, jog gali uogomis maitinti praktiškai ištisus metus. Užšaldytas jas galima saugoti 8-9 mėn. Nebus prarastos nei skoninės savybės, nei aromtas. Išliks net 85-90% vitaminų.
Jei lygintume su vaismedžiais, vaiskrūmiai patrauklūs tuo, kad pradeda derėti kur kas greičiau. Žemuoges galima skinti sekančiais metais po pasodinimo. Agrastų, aviečių, serbentų krūmai dera antrais ar trečiais metais. Uogas nuo jų, skirtingai nei nuo kai kurių obelų rūšių, galima skinti kasmet.
Paatrauklus ir vaiskrūmių dauginimas. Jie dauginami vegetatyvinių būdų, daugiausia ūgliais ir šią technologiją lengvai perkanda net pradedantys sodininkai.
Šalia privalumų, vaiskrūmiai turi ir trūkumų. Jų šaknų sistema paviršinė, todėl jie, skirtingai nuo medžių, jautresni sausrai. Uogas surinkti reikia daugiau laiko nei vaisius, jos, neskaitant šaldytų, trumpiau laikomos ir jas sudėtinga nepežeidus pervežti. Be to, vaismedžių derėjimo sezonas trumpas. Tik 1,5-2 mėnesiai.
Žemuoges geriausia sodinti pakaitomis su daržovėmis, kad uogų būtų kiekvienais metais, o jos į tą patį plotą grįžtų tik kas 3-5 metai. Jei sodinate vaismedžius, kol jie nesuabrendo ir nenustelbs žemuogių, jas galite sodinti netoli medelių.
Raudonieji serbentai mėgsta saulę. Todėl jiems parinkite atitinkamas vietas.
Agrastus, kaip ir žemuoges, siūloma sodinti nelabai vėjuotose vietose. Jie puikiai dera šiauriniuose šlaituose.