Pastebėta, kad nei žiemos šalčiai, nei pavasarinės šalnos nekenkia ridikų, ropių, burokėlių, morkų, petražolių, salierų ar krapų sėjinukams. Šis faktas byloja, kad minėtuosius augalus reikia sėti rudenį. Sėją galima pradėti iš karto, kai tik žemė truputėlį Pašals. Tai bus naudinga tuo, kad pavasarį daigai prasikals vienu metu, o derlius subręs dviem – trim savaitėm anksčiau nei paprastai. Jei mėstate darže eksperimentuoti, skaitykite toliau. Kiek pasiteisins šis metodas niekas negali nuspėti, tačiau mėgstantys ankstyvasias daržoves gali surizikuoti.
Žemę lysvėse supurenti reikia prieš pasitinkant pirmąsias šalnas. Taip pat nepamirškite savo žemelę patręšti turimomis trąšomis, labai pageidautina, jog tai būtų perpuvęs kompostas ir pelenai. Lysvėse padarykite 2- 3 centimetrų pločio ir 2 su puse centimetrų gylio vagutes. Tarpai tarp vagučių turėtų būti tarp 12- 14 centimetrų. Sėklos sėjamos tik sausos ir jų sunaudojimas išauga pusantro karto didesnė, lyginant su pavasariu. Pasėjus vagutes užberkite durpėmis.
Kai kurie daržininkai iš rudens sodina ir bulves. Vagučių dugne pakloja mėšlą su šiaudais arba vien tik šiaudus. Molingose dirvose, siekiant išvengti bulvių sėklos permirkimo, gumbai sodinami vagos viršuje. Tokiam sodinimo būdui tinkamos tik vėlyvų veislių bulvės, kurios prieš tai turi būti palaikytos šviesoje, kad pažaliuotų – tuomet jos geriau pakels šalnas. Be to, sodinant rudenį, nereikalingas dirvos perkasimas, nes žemė būna dar minkšta po derliaus nuėmimo. Pavasarį beliks anksčiau apkaupti, o esant didesnėms šalnoms, apiberti perpuvusiu mėšlu. Nepulkite į Mičiurino vardo vertus eksperimentus ir iš karto neužsodinkite visos savo turimos žemės. Tokį auginimo būdą, išbandykite nedideliame plote. Juk niekas negali nuspėti kokia bus žiema. Jei ji bus šalta ir be sniego, sodinukams tai gali pakenkti.
Spalį nuimamas kopūstų derlius. Dalis sukraunama sandėliavimui, dalis paraugiama. O ką daryt su žiediniais kopūstais, jei derlius nemažas? Pasirodo, juos galima sėkmingai auginti toliau. Nuimant derlių, žiediniai kopūstai iškasami su šaknimis. Jie palaikomi rūsyje iki kol prasideda pastovus atšalimas. Tuomet kopūstai sodinami į gilų šiltadaržį. Prieš sodinant, šiltadaržio viršutinis žemės sluoksnis nukasamas, skersai padaromos vagutės, kurias pravartu gausiai palieti. Kai vanduo susigers, sodinkite žiedinius kopūstus ir apiberkite juos žemėmis iki pat pirmųjų lapų. Tolimesnis žiedinių kopūstų auginimas vyksta tamsoje, todėl šiltadaržis turėtų būti uždengiamas lentų skydais, ant kurių paklojamas šiaudų sluoksnis. Oro temperatūrai nukritus žemiau vieno laipsnio šalčio, viskas papildomai apšiltinama šiaudais, pjuvenomis, lapais. Naujiesiems Metams galite nudengti savo šiltadaržį – turėsite šviežių žiedinių kopūstų, kurių derlius bus patrigubėjęs.
Neturint gilaus šiltadaržio, tolimesnį žiedinių kopūstų auginimą galite atlikti ir rūsyje. Svarbu, kad temperatūra nenukristų žemiau nulio. Šaknis ir kotus, kad neišgarintų daug drėgmės, apvyniokite laikraščiais ir apiberkite žemėmis.