Kurmiai dažnai laikomi vienais nemėgstamiausių sodo ir vejos gyventojų. Vieną rytą išėjus į kiemą galima rasti nebe lygią veją, o ištisą kurmiarausių „kalnyną“. Tačiau nors sodininkams kurmiai kelia nemažai rūpesčių, šie požeminiai gyvūnai yra labai įdomūs, gerai prisitaikę prie gyvenimo po žeme ir netgi naudingi dirvožemiui.
Trumpas atsakymas: kurmiai yra požeminiai vabzdžiaėdžiai žinduoliai, kurie daugiausia minta sliekais, vabzdžių lervomis ir kitais dirvos bestuburiais. Jie beveik visą gyvenimą praleidžia tuneliuose, turi silpną regėjimą, bet puikią uoslę ir lytėjimą. Darže kurmiai dažniausiai kenkia ne augalų graužimu, o rausdami žemę ir išjudindami šaknis.
Kas yra kurmis?
Lietuvoje sutinkamas paprastasis, arba europinis, kurmis (lot. Talpa europaea). Tai nedidelis požeminis žinduolis, kurio kūnas puikiai pritaikytas gyvenimui dirvoje. Kurmis turi cilindro formos kūną, trumpą kaklą, tankų tamsų kailį ir labai stiprias priekines letenas, primenančias mažus kastuvus.
Būtent šios letenos leidžia kurmiui greitai rausti tunelius. Jo akys mažos, beveik pasislėpusios kailyje, o ausų kaušelių beveik nematyti. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kurmis yra beveik aklas ir nevikrus, tačiau po žeme jis juda labai užtikrintai.
Ar kurmis tikrai aklas?
Dažnai sakoma, kad kurmis yra aklas. Tai nėra visiškai tikslu. Kurmiai turi akis, tačiau jų regėjimas labai silpnas. Po žeme ryškus matymas jiems nėra būtinas, nes tuneliuose tamsu, o maisto paieškai daug svarbesni kiti pojūčiai.
Kurmis orientuojasi pagal:
- uoslę;
- lytėjimą;
- vibracijas;
- klausą;
- jautrius plaukelius ant kūno ir snukio.
Kitaip tariant, kurmiui nereikia gerai matyti, kad jis žinotų, kur juda grobis ar kur baigiasi jo tunelis. Jo kūnas sukurtas ne gyvenimui paviršiuje, o nuolatiniam darbui po žeme.
Kuo minta kurmiai?
Vienas svarbiausių faktų apie kurmius – jie nėra augalėdžiai. Kurmiai paprastai negraužia morkų, bulvių, svogūnų ar kitų daržovių. Pagrindinis jų maistas yra sliekai, taip pat įvairios vabzdžių lervos, vikšrai, šimtakojai ir kiti dirvoje gyvenantys smulkūs gyvūnai.
Daržui tai gali būti ir naudinga, ir nepatogu. Iš vienos pusės, kurmis gali sumažinti kai kurių dirvos kenkėjų kiekį. Iš kitos pusės, rausdamas tunelius jis iškelia žemę, ardo vejos paviršių, išjudina daigų šaknis ir gali pridaryti daug estetinės bei praktinės žalos.
Kodėl kurmiai mėgsta sliekus?
Sliekai kurmiams yra patogus, maistingas ir lengvai randamas maistas. Ten, kur dirva gyva, drėgna ir turtinga organinėmis medžiagomis, dažnai būna daug sliekų. O kur daug sliekų, ten gali atsirasti ir kurmių.
Dėl to kurmių buvimas kartais rodo, kad dirvoje yra gyvybės. Žinoma, sodininkui tai menka paguoda, kai veja nusėta kurmiarausiais. Tačiau pats kurmis dažniausiai renkasi ne „blogą“, o būtent gyvą ir maisto turtingą dirvą.
Kurmiai kaupia maisto atsargas
Vienas įdomiausių faktų apie kurmius – jie gali kaupti sliekų atsargas. Kurmis ne visada suėda sugautą slieką iš karto. Kartais jis jį sužeidžia taip, kad sliekas nebegali pabėgti, bet kurį laiką išlieka gyvas. Tokie sliekai laikomi specialiose požeminėse ertmėse tarsi „maisto sandėliuose“.
Tai skamba šiurpiai, bet gamtoje toks elgesys labai praktiškas. Kurmis nežiemoja giliu žiemos miegu, todėl jam reikia maisto ir šaltuoju metų laiku. Kai dirva atšąla, o maisto ieškoti sunkiau, sukauptos atsargos padeda išgyventi.
Ar kurmis miega žiemos miegu?
Kurmis žiemos miegu nemiega. Žiemą jis tampa mažiau pastebimas, bet išlieka aktyvus. Kai dirvos paviršius įšąla, kurmis gali trauktis giliau, kur temperatūra stabilesnė ir dar galima rasti maisto.
Todėl kurmiai gali būti aktyvūs visus metus. Pavasarį jų veikla tampa labiau matoma, nes dirva atšyla, suaktyvėja sliekai, o kurmiai pradeda intensyviau judėti ir tvarkyti tunelių sistemą.
Kiek tunelių gali išrausti kurmis?
Kurmis yra tikras požemių inžinierius. Jo tunelių sistema gali būti labai plati ir sudėtinga. Vienas gyvūnas gali turėti daug maitinimosi tunelių, gilesnių nuolatinių takų, lizdo vietą ir maisto saugyklas.
Kurmio tuneliai gali būti dviejų tipų:
Paviršiniai tuneliai
Jie būna arčiau žemės paviršiaus. Tokie tuneliai dažniau matomi kaip pakilę vejos ar lysvės ruožai. Kurmis juos naudoja ieškodamas maisto.
Gilesni tuneliai
Tai pastovesnė kurmio „infrastruktūra“. Gilesni takai gali jungti lizdą, maisto saugyklas ir skirtingas medžioklės vietas. Iš jų iškasta žemė dažnai išstumiama į paviršių, taip susidaro kurmiarausiai.
Kodėl atsiranda kurmiarausiai?
Kurmiarausiai atsiranda tada, kai kurmis kasa gilesnius tunelius ir išstumia perteklinę žemę į paviršių. Tai natūralus jo darbo rezultatas, o ne specialus bandymas sugadinti veją.
Kurmiarausiai dažniau pasirodo:
- drėgnesnėje, purioje dirvoje;
- vejose;
- daržuose;
- pievose;
- vietose, kur daug sliekų;
- po lietaus arba atšilus orams;
- pavasarį ir rudenį.
Kuo dirva lengviau kasama ir kuo joje daugiau maisto, tuo labiau ji gali patikti kurmiui.
Ar kurmiai kenkia daržovėms?
Svarbu atskirti tiesioginę ir netiesioginę žalą. Kurmiai paprastai neėda daržovių šaknų ar gumbų. Jei randate apgraužtas morkas, bulves ar svogūnėlius, greičiausiai kalti ne kurmiai, o kiti gyvūnai ar kenkėjai, pavyzdžiui, pelėnai, pelės, grambuolio lervos, spragšių lervos ar kurkliai.
Tačiau kurmiai vis tiek gali pakenkti daržui netiesiogiai:
- išjudina jaunų daigų šaknis;
- pakelia dirvos paviršių;
- ardo lysvių struktūrą;
- užverčia mažus augalus žemėmis;
- palieka tunelius, kuriais gali naudotis kiti gyvūnai;
- gadina vejos estetinį vaizdą.
Taigi kurmis nėra daržovių graužikas, bet jo rausimas gali būti rimta problema.
Ar kurmis naudingas?
Nors sodininkai kurmius dažnai vertina neigiamai, gamtoje jie atlieka svarbų vaidmenį. Rausdami tunelius, kurmiai purena dirvą, padeda orui ir vandeniui lengviau judėti dirvožemyje, o maitindamiesi vabzdžių lervomis gali sumažinti kai kurių kenkėjų kiekį.
Kurmiai gali būti naudingi tuo, kad:
- purena ir aeruoja dirvą;
- minta dalimi dirvos kenkėjų;
- rodo, kad dirvoje yra daug gyvybės;
- prisideda prie natūralaus dirvožemio judėjimo.
Vis dėlto vejos savininkui ar daržininkui ši nauda ne visada atperka žalą. Ypač tada, kai kurmiarausių daug, o veja ar lysvės kruopščiai prižiūrimos.
Ar kurmis gyvena vienas?
Kurmiai dažniausiai yra vienišiai. Jie turi savo teritorijas ir paprastai nemėgsta kitų kurmių kaimynystės. Išimtis – veisimosi laikotarpis, kai patinai ieško patelių.
Tai reiškia, kad viename nedideliame kieme nebūtinai gyvena daug kurmių. Kartais pakanka vieno aktyvaus kurmio, kad veja atrodytų lyg joje būtų visas būrys žemkasių.
Ar pagautas kurmis grįžta atgal?
Senuose pasakojimuose dažnai teigiama, kad kurmis, nuneštas net už kelių kilometrų, vis tiek grįžta į tą pačią vietą. Kurmiai tikrai gerai orientuojasi savo teritorijoje, tačiau tvirtinti, kad kiekvienas perkeltas kurmis būtinai grįš, būtų per drąsu.
Svarbesnis dalykas kitas: net jei vienas kurmis pašalinamas, jo tunelių sistema ir maisto turtinga vieta gali pritraukti kitą kurmį. Todėl vien perkėlimas ar vienkartinis gaudymas ne visada išsprendžia problemą ilgam.
Be to, laukinių gyvūnų gaudymas ir perkėlimas gali būti susijęs su gyvūnų gerove bei teisės reikalavimais, todėl prieš imantis tokių veiksmų verta pasidomėti galiojančiomis taisyklėmis ir rinktis humaniškus, teisėtus sprendimus.
Kaip suprasti, kad kieme yra kurmis?
Kurmių veiklą dažniausiai išduoda ne pats gyvūnas, o jo palikti ženklai. Kurmis retai pasirodo paviršiuje, todėl pamatyti jį gyvai pasiseka ne kiekvienam.
Pagrindiniai požymiai:
- švieži kurmiarausiai;
- pakilę žemės ruožai;
- minkštos įdubusios vietos vejoje;
- tuneliai po velėna;
- lysvėse išjudinta žemė;
- augalai pakelti ar užversti žemėmis.
Jei matote apgraužtas daržoves, tai nebūtinai kurmio darbas. Tokiu atveju verta ieškoti kitų kenkėjų požymių.
Kuo kurmis skiriasi nuo pelėno?
Kurmiai ir pelėnai dažnai painiojami, nes abu gali būti susiję su požeminiais takais. Tačiau tai skirtingi gyvūnai. Kurmis yra vabzdžiaėdis ir daugiausia minta sliekais bei vabzdžių lervomis, o pelėnai yra graužikai, galintys apgraužti šaknis, svogūnėlius, žievę ar daržoves.
| Požymis | Kurmis | Pelėnas |
|---|---|---|
| Pagrindinis maistas | Sliekai, vabzdžių lervos, bestuburiai | Augalų dalys, šaknys, sėklos, žievė |
| Žala augalams | Dažniausiai netiesioginė, per rausimą | Tiesioginė, graužia augalus |
| Kurmiarausiai | Dažni, su išstumta žeme | Paprastai mažesni arba kitokio tipo takai |
| Kūno forma | Cilindriškas kūnas, stiprios priekinės letenos | Graužikui būdinga išvaizda |
| Gyvenimo būdas | Daugiausia po žeme, vienišius | Gali naudotis požeminiais takais, bet yra graužikas |
Šis skirtumas svarbus todėl, kad neteisingai nustačius kaltininką galima pasirinkti netinkamas priemones.
Įdomiausi faktai apie kurmius trumpai
Jei norite greitai prisiminti svarbiausius dalykus, štai trumpas įdomiausių faktų sąrašas:
| Faktas | Ką tai reiškia? |
|---|---|
| Kurmis nėra graužikas | Jis minta ne daržovėmis, o sliekais ir vabzdžių lervomis |
| Kurmis turi akis | Tačiau jo regėjimas labai silpnas |
| Jis gyvena tuneliuose | Po žeme ieško maisto, ilsisi ir kaupia atsargas |
| Kurmis kaupia sliekus | Juos gali laikyti specialiose požeminėse saugyklose |
| Žiemos miegu nemiega | Išlieka aktyvus ir šaltuoju metu |
| Vienas kurmis gali pridaryti daug kurmiarausių | Nebūtina, kad kieme gyventų daug gyvūnų |
| Kurmiarausiai rodo rausimą | Tai iš gilesnių tunelių išstumta žemė |
| Kurmis gali būti ir naudingas | Jis purena dirvą ir minta kai kuriais kenkėjais |
Ką daryti, jei kurmiai gadina veją?
Šis straipsnis skirtas įdomiems faktams, todėl kovos su kurmiais plačiai nenagrinėsime. Vis dėlto verta paminėti keletą bendrų krypčių.
Jei kurmiai kelia problemų:
- reguliariai išlyginkite šviežius kurmiarausius;
- stebėkite, kur yra aktyvūs tuneliai;
- venkite perteklinio vejos laistymo, jei jis pritraukia daug sliekų į paviršinį sluoksnį;
- saugokite jautrias lysves fizinėmis užtvaromis;
- naudokite humaniškas ir teisėtas atbaidymo priemones;
- nenaudokite pavojingų ar neaiškių nuodų;
- nepilkite į urvus degalų, chemikalų ar kitų aplinkai pavojingų medžiagų.
Jeigu problema didelė, verta pasiruošti atskirą planą, nes vienas atsitiktinis veiksmas dažnai neduoda ilgalaikio rezultato.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie kurmius
Ar kurmiai ėda daržoves?
Ne, kurmiai paprastai neėda daržovių. Jie daugiausia minta sliekais, vabzdžių lervomis ir kitais dirvos bestuburiais. Jei daržovės apgraužtos, greičiausiai kaltas kitas gyvūnas ar kenkėjas.
Kodėl kurmiai rausia veją?
Kurmiai rausia tunelius ieškodami maisto ir tvarkydami savo požeminę sistemą. Iškastą žemę jie išstumia į paviršių, todėl susidaro kurmiarausiai.
Ar kurmis yra naudingas?
Taip, kurmis gali būti naudingas, nes purena dirvą ir minta kai kuriais dirvos kenkėjais. Tačiau vejoje ar darže jo veikla dažnai sukelia nepatogumų ir gadina vaizdą.
Ar kurmis aklas?
Kurmis nėra visiškai aklas, bet jo regėjimas labai silpnas. Po žeme jam svarbesnė uoslė, klausa, lytėjimas ir jautrumas vibracijoms.
Ar kurmis miega žiemos miegu?
Ne, kurmis žiemos miegu nemiega. Šaltuoju metu jis gali trauktis giliau į dirvą, bet išlieka aktyvus ir ieško maisto.
Kuo minta kurmis žiemą?
Žiemą kurmis minta sliekais ir kitais dirvoje randamais bestuburiais. Jis taip pat gali naudoti anksčiau sukauptas sliekų atsargas požeminėse saugyklose.
Ar viename kieme gali būti daug kurmių?
Gali, bet dažnai vienas aktyvus kurmis gali sukurti įspūdį, kad jų yra daug. Kurmiai paprastai yra vienišiai ir gina savo teritoriją.
Ar verta perkelti pagautą kurmį kitur?
Tai ne visada išsprendžia problemą. Net pašalinus vieną kurmį, į jo tunelius ar maisto turtingą teritoriją gali ateiti kitas. Be to, laukinių gyvūnų perkėlimas gali būti ribojamas, todėl reikia elgtis atsakingai ir teisėtai.
Kodėl kurmių daugėja po lietaus?
Po lietaus dirva tampa drėgnesnė, sliekai juda aktyviau, o kurmiams lengviau rausti. Todėl kurmiarausių po lietaus gali pasirodyti daugiau.
Ar kurmiai pavojingi žmogui?
Kurmiai žmogui nėra pavojingi. Jie vengia kontakto ir beveik visą laiką praleidžia po žeme. Problema dažniausiai susijusi su veja, lysvėmis ir kurmiarausiais.
Apibendrinimas
Kurmiai sodininkams dažnai kelia susierzinimą, tačiau jie yra daug įdomesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai ne daržoves graužiantys kenkėjai, o požeminiai vabzdžiaėdžiai žinduoliai, mintantys sliekais, vabzdžių lervomis ir kitais dirvos gyviais. Jie turi silpną regėjimą, bet puikiai jaučia kvapus, vibracijas ir judėjimą tuneliuose.
Kurmis gali būti naudingas dirvožemiui, tačiau jo kurmiarausiai ir tuneliai dažnai gadina veją, išjudina daigus ir sukelia nemažai rūpesčių. Todėl geriausia į kurmį žiūrėti ne tik kaip į priešą, bet ir kaip į ženklą, kad po jūsų veja ar daržu vyksta aktyvus požeminis gyvenimas.
