Braškės nėra reiklios, gerai auga priesmėlyje ar priemolyje. Svarbiausia tai, jog dirva būtų laidi orui ir drėgmei. Siekiant kokybiškesnių vaisių dirvą patartina tręšti organinėmis trąšomis.
Braškių auginimui puikiai tinka rūgštesnės ar artimos neutraliam rūgštingumui dirvos. Jei žemė labai rūgšti, likus bent metams iki braškių sodinimo reikėtų ją pakalkinti. Tačiau nereikia persistengti. Persistengti negalima ir tręšiant, kadangi braškėms netinka pernelyg patręšta dirva.
Jei paviršiuje kaupiasi vanduo, tokioje žemėje šių uogų sodinti nederėtų. Jos mėgsta drėgmę, tačiau ne per didelę, geriausia, kuomet gruntinis vanduo yra maždaug 70 centimetrų gylyje.
Braškėms reikėtų parinkti tokią vietą, kurioje mažiau vėjo, bet taip pat netiks ir visiška užuovėja. Oras virš plantacijos turi cirkuliuoti. Vėjas labiau džiovina dirvą, o žiemą išpusto sniegą, kuris padeda braškėms apsisaugoti nuo šalčių, tačiau tuo pačiu daro teigiamą įtaką dauginimuisi.
Braškės gali toje pačioje vietoje augti keletą metų iš eilės, nereikia rūpintis jų persodinimu. Iš kitos pusės, braškės labai prastai kovoja su piktžolėmis, todėl jų atsikratyti reikia pačiam sodininkui. Pavojingiausios daugiametės žolės..
Paprastai ūgliai sodinami eilėmis. Siūloma palikti maždaug vieno metro tarpus tarp eilių ir apie 30-40 centimetrų tarp ūglių.
Jei dirva braškėms paruošiama kaip pridera, o augimo metu augalai prižiūrimi ir jų nenukonkuruoja piktžolės galima tikėtis iki 150 kilogramų uogų iš vieno aro. Tokį gerą derlių pasiekti gana sunku, tačiau tai palengvėja kuomet netoli yra avilių.
Siekiant padidinti derlių siūloma ugakrūmius dengti agroplėvele. Auginant po plėvele derlius gali būti net kelis kartus didesnis. Be to, agroplėvele uždengtos uogos greičiau prinoksta, tad jei auginama pardavimui – daugiau uogų yra tuomet, kai jų kaina didžiausia.