Mokslininkai, tyrinėdami, kaip ganosi karvės ir elniai, pastebėjo, kad gyvūnai paprastai išsirikiuoja Šiaurės – Pietų linija. Paprasčiau, raguočių galvos nukreiptos į Šiaurę arba į Pietus. Dažnai į vieną pusę žiūri praktiškai visa banda. Vokietijos ir Čekijos mokslininkai, atlikę šį tyrimą, spėja, kad tokie įpročiai įgimtos orientacijos pagal magnetines Žemės linijas palikimas.
Belgijos mėlynąsias kartais vadina monstrais. Toks vardas šioms mėsinėms karvėms prilipo dėl milžiniškos raumenų masės, kuria negali pasigirti melžiamos jų giminaitės. Nors miestiečiai, ganyklose pamatę tokius gyvūnus būna šventai įsitikinę, kad raguotosios šeriamos mistiniais papildais ir chemikalais, tai netiesa. Kalta genetika. Ši veislė tai atsitiktinęs mutacijos, kai pakito už raumenų masę atsakingas genas, pasekmė. Jų mėsa vertinama dėl skonio ir mažo riebumo.
Bulius koridoje puola raudoną skudurą (muletą) ne dėl jos raudonos spalvos. Karvės daltonikės ir spalvų neskiria. Įaudrintas ir įerzintas bulius tiesiog reaguoja į skuduro judesį. Koridoje matadoras stengiasi stovėti nejudėdams ir tik mosuoja muleta. Raudona šio įnagio spalva parinkta senovėje, kad damų, susirinkusių stebėti žmoaus ir gyvūno dvikovos, nešokiruotų buliaus kraujo spalva.
Indijoje, kur karvė laikoma šventu gyvūnu, raguotųjų šlapimas parduodamas buteliais. Žmonės jį naudoja kaip vaistą – trina odą, geria ir maudo vaikus.