Trešnės derlingesnės už vyšnias, uogos prisirpsta anksčiau. Jei pakankamai šilta ir saulėta, pirmasis derlius skinamos jau birželio pabaigoje.

Tinkamai prižiūrima ir auganti derlingoje dirvoje trešnė pirmąsias uogas užaugina 4-5 metais po pasodinimo, o 6-7 metais vaismedis jau būna pilnai subrendęs ir pasiekia aukščiausią derlingumą. Vidutinis derliaus iš vieno medžio apie 20 kilogramų.

Trešnių ramybės periodas žiemą gana ilgas, Tačiau didesni šalčiai jas gali pažeisti. Be to, jų pumpurai gan tvirti, todėl ne tokie jautrūs šalnoms.

Trešnės patrauklios savo skoniu ir tuo, kad uogos gan plačiai naudojamos. Jos tinkamos desertui, konservavimui, šaldymui.

Pačioje uogoje, priklausomai nuo klimato sąlygų, 75-81% vandens, 15,0-28,3% sausų medžiaų, 7,5-17,5% cukraus, 0,3-1,2% organinių rūgščių, 0,18-0,32% lastelienos. Taip pat jose gausu vitamino C ir karotino. Cukrus daugiausia gliukozė. Sacharozės mažiau.

Trešnės paplitusios Kryme, Kaukaze, Užkaukazėje ir Pietų Europoje. Lietuvoje, nors jos ir gan atsparios šalčiams, tačiau po rūsčių žiemų dažnai nukenčia. Todėl auginti pramoniniuose soduose nerekomenduojama, tačiau tai tinkamas vaismedis mėgėjiškiems sodams. Tik prieš žiemą patartina motinines šakas pridengti kartonu.

Skirtingai nuo vyšnių, trešnėms reikia derlingesnės dirvos, daugiau šviesos ir šilumos. Mėgsta drėgnas (tačiau ne šlapias) pūdymuotas dirvas.

Norint veisti šią kultūrą vienas didesnių sunkumų – mažai tinkamų veislių ir kokybiškų sodinukų.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Atsitiktiniai skelbimai

Nauji skelbimai

Populiarūs skelbimai